Šaltiniai ir metodas

Ribos, pakrantės ir sostinės: Natural Earth (viešoji nuosavybė) · Oficialios kalbos: Unicode CLDR · Planšetės: reljefas Copernicus GLO-90, žemės dangos duomenys ESA WorldCover 2021 (CC BY 4.0), fotografija Sentinel-2 cloudless 2016 (CC BY 4.0), toponimija GeoNames (CC BY 4.0) ir Wikidata (CC0). Jokių ODbL duomenų.

Iš kur atsiranda pavadinimai

Trys atviri šaltiniai, sujungti pagal identifikatorių, o ne pagal simbolių eilutę: Natural Earth (viešoji nuosavybė), GeoNames (CC BY 4.0) ir Wikidata (CC0).

Du šaltiniai, sakantys tą patį, sudaro skelbtiną pavadinimą. Vieno nepakanka. Kai jie prieštarauja vienas kitam arba nė vienas nieko nesako, išlieka originalus pavadinimas — o tai yra teisingas atsakymas daugumai pasaulio vietovių: jos neturi egzonimo, ir jį sugalvoti būtų klaida.

Kas nenaudojama

Jokių duomenų pagal licenciją, reikalaujančią dalytis identiškai — jokio OpenStreetMap. Viskas, kas čia naudojama, yra viešoji nuosavybė arba reikalauja tik nurodyti šaltinį, o toks nurodymas atspausdintas kiekvienoje planšetėje.

Reljefas

Copernicus GLO-90 aukščio modelis (90 m), ESA WorldCover 2021 žemės danga (10 m). Hipsometriniai tonai, šešėliavimas ir miškai gaunami tiesiogiai iš jų — niekas nepieštas ranka.

Ne pikseliai

Reljefas nėra ant lapo ištempta nuotrauka: aukščio juostos ir šešėliavimas gaunami kaip uždari poligonai, išlyginti kreivėmis. Didinkite kiek norite — laiptelių nerasite, išskyrus palydovinius vaizdus, kurie savo prigimtimi yra nuotraukos.

Piešiniai

Trys šeimos, ir jos nepanašios: generalinio štabo planšetė (chromolitografija, raižymas, šešėliavimas, altitudžių linijos), palydovinis vaizdas, apskaičiuotas iš dešimties metrų žemės dangos, ir piešti žemėlapiai, kuriuose miškai virsta medžiais, viršukalnės — ženklais, o miestai — namais.